Vitaresta EKO bėgimas

Vitaresta EKO bėgimas

Kai bėgimas tampa rutina ir anksčiau atrodę aukšti tikslai pasiekti, bėgikai ieško naujų būdų paįvairinti kasdienes treniruotes. Vieni išbando orientavimosi sportą ar jogą, kiti imasi „swimrun“ ar triatlono iššūkių. Naujausia ir karščiausia tendencija šiandien – bėgimas renkant šiukšles, angliškai vadinamas „plogging“. Šiame sporte atsiranda darnus ryšys tarp sportininko ego ir jį supančios aplinkos, bendruomenės.

Šiandien sunku nustatyti kur ir kada iš tikrųjų atsirado šis judėjimas. Viena švediška istorija skamba labai įtikinamai. 2016 metais Švedijos „trail“ (liet. bėgimo bekele) bėgikas Eric Ahlström atvyko iš miestelio šiaurėje į sostinę Stokholmą. Bėgiodamas čia pastebėjo, koks šiukšlinas yra šis miestas. Daugelis žino, kad bėgimas skatina endorfinų išsiskyrimą, o tai gerina savijautą ir sukelia pozityvias mintis. Taip ir Eric’ui, matant šiukšles pakelėse, kilo mintis suderinti bėgimą ir šiukšlių rinkimą. Pats gaudamas endorfinų dozę bėgikas gali pasidalinti savo gerais jausmais su aplinka ir aplinkiniais.

Kartu su prisijungusiais bičiuliais, idėjos autorius naują sportą pavadino – „plogga”. Žodis sudarytas iš dviejų: plocka (skinti, pakelti) ir jogga (bėgti). Būtent tokia ir yra šio sporto esmė – bėgioti ir pakelti šiukšles pakeliui. Bendruomeniškoje Švedijoje idėja netruko paplisti, ir 2017 tai tapo karščiausia sporto tendencija, o 2018 įvyko jau daugiau nei 100 bėgimo-šiukšlių rinkimo renginių.

Panašių istorijų galima rasti ir daugiau. Angliškas žodis „plogging“ taip pat gražiai susideda iš dviejų - pluck (liet. skinti) arba pick up litter (liet. šiukšlių rinkimas) ir jog (liet. bėgioti). Šio judėjimo idėja nesustabdomai plinta po visą pasaulį.

Vis dėlto, svarbiau nei sporto kilmė yra jo nauda. Plastiko problema tampa vis grėsmingesnė. Nesuyrančios šiukšlės virsta mikroplastiko dulkėmis ore, vandenyje ir dirvožemyje. Bėgikai dažnai pasiekia parkų, miškų vietas, kuriose nevykdoma reguliari valymo veikla. Kai kurie plogger‘iai šalia nubėgtų kilometrų matuoja ir vieną papildomą rodiklį – surinktų šiukšlių masę vienam kilometrui.

Neabejotina nauda yra ir pačiam sportininkui: bėgimo treniruotė, papildomi pratimai nugarai, raumenų tempimas. Dažni sustojimai ir startai puikiai mankština širdį, maišelis rankose duoda šiek tiek darbo rankoms. Galiausia, pailsi smegenys – skirtingai nei bėgant monotoniškai, jos neapkraunamos sunkiomis mintimis. O didžiausias teigiamas krūvis tenka sielai.

Lieka tik vienas mažas bet nemalonus barjeras – įveikti stereotipą, kad rinkti šiukšles yra purvinas darbas.

Kauno maratono organizatoriai drauge su Kauno valymo paslaugų įmonės „Vitaresta“ vadovais rado būdą, kaip šį mitą sugriauti. Pirmadienį, sekančią dieną po Kauno maratono, rengiamas pirmasis „Vitarestos eko-bėgimas“. Jo tikslas – surinkti po maratono likusias nedideles šiukšles visoje trasoje.

Stereotipus laužyti su grupe draugų visada lengviau nei vienam. Tad jei manai, kad „plogging“ idėja yra puiki, bet vienam išbėgti su maišeliu šiukšlėms ir darbinėmis pirštinėmis nedrąsu – prisijunk prie „Vitarestos“ bėgimo.